Šiuo metu Lietuvoje apdrausta tik apie 10–15 proc. gyvenamųjų namų bei butų. Lyginant su Vakarų Europa, šie skaičiai yra labai maži ir smarkiai skiriasi nuo Europos valstybių.

Ar verta drausti savo būstą?

Didžiąją gyvenimo dalį praleidžiame namuose, o juose esantys daiktai suteikia jaukumo ir patogumo. Norėdami džiaugtis ramybe, turime rūpintis būsto saugumu. Viena iš būsto saugumą didinančių priemonių yra namų ir juose esančio turto draudimas, nors šiuo metu turto draudimu pasirūpina toli gražu ne kiekvieno namo ar buto šeimininkas.

Draudimo paslaugas gyventojai dažniausiai įvertina tik tuomet, kai į bėdą patenka kuris nors giminaitis arba šalia gyvenantis kaimynas.

Draudimas ar apsaugos signalizacija?

Bet kuris draudimo specialistas, apdraudžiant turtą, rekomenduos įvesti ir signalizaciją. Be to, įvedus signalizaciją, galima tikėtis palankesnių draudimo sąlygų.

Yra daugybė nuo žmogaus nepriklausančių veiksnių, galinčių sugadinti mūsų namus ar turtą. Daugelis mano, kad įvedus signalizaciją galima jaustis ramiai, tačiau vis dėlto to nepakanka. Apsaugos signalizacija arba tvirtos durys gali apsaugoti nuo įsilaužimo, bet jos nepadės, jei namuose kils gaisras arba juos užlies vanduo. Tokiais atvejais gali pagelbėti tik pastatų ir namų turto draudimas.

Apdrausti galima net knygas

Draudimo bendrovės vartotojams siūlo drausti bet kokius objektus, kuriais naudojasi žmogus, – gyvenamuosius namus, butus, garažus ir kt. Apdraudžiant gyvenamuosius namus, automatiškai apdraudžiami ir kiti kieme esantys statiniai, t.y. tvoros, apšvietimo bei elektros sistemos, vamzdynai ir panašiai. Draudžiantis reikėtų atsižvelgti ir į nuostolius, kuriuos gali patirti šalia esantys butai. Įvykus nelaimei daugiabučiuose namuose, kaimyniniai butai nukenčia labai dažnai, todėl rekomenduojama apdrausti ir civilinę atsakomybę prieš kaimynus.

Gyventojai taip pat gali apdrausti ir sandėliukuose esantį turtą, taip pat populiarią asmeninę transporto priemonę – dviračius (nepriklausomai nuo jų buvimo vietos).

Jei tenka palikti namus ir išvykti į kelionę, draudimo sutartis galioja ir jūsų daiktams kelionės metu. Tai reiškia, kad, pvz., keliaujant dviračiu, kuris buvo apdraustas kaip namų turtas, arba imant į kelionę daiktus, apdraustus kartu su namų turtu, draudimo bendrovė kompensuotų nuostolius įvykus nelaimei, pvz., pavogus dviratį arba iš viešbučio kambario dingus daiktams.

Nuo nelaimių draudikai pataria saugoti ir savo turtą, esantį namuose. Galima apdrausti brangesnius daiktus, pvz., buitinę techniką, elektroninę garso bei vaizdo aparatūrą, brangius papuošalus. Tos bendrovės, kurios kilnojamąjį turtą draudžia ne pagal daiktų sąrašą, o pagal būsto plotą, suteikia galimybę gauti draudimo išmoką ir už smulkesnį inventorių, pvz., knygas, indus, drabužius arba patalynę. Paprastai tokių daiktų vertė sudaro gana nemažą sumą net ir nedideliame standartiniame bute. Beje, pasirinkus tokią draudimo formą, paprastai apdraudžiami ir asmeniniai, dažniausiai su savim nešiojami daiktai – rankinės, mobilūs telefonai, muzikos grotuvai. Toks draudimas galioja visoje Lietuvoje.

Draudimas padės daugelio nelaimių atveju

Pasirašius namų ir turto draudimo sutartį, bus atlyginta daugelio galimų nelaimių padaryta žala. Ypač netikėti būna žaibų, sprogimų, gaisro ir gesinant gaisrą padaryti nuostoliai. Draudikai taip pat apsiima kompensuoti ir trumpo elektros sujungimo ar neužgesintos cigaretės padarytą žalą. Draudimo bendrovės draudžia ir nuo gamtinių nelaimių (audros, liūtys, sniego apkrova), buitinių vandentiekio, šildymo ar kanalizacijos tinklų avarijų, vagysčių, apiplėšimų, vandalizmo atvejų.

Nors žmonės labiausiai bijo gaisrų, draudikų patirtis rodo, kad gyvenamieji butai dažniausiai nukenčia nuo vandens. Vandens padaryta žala patiriama penkis kartus dažniau, tačiau gaisro padaryti nuostoliai būna kur kas didesni. Abiem atvejais tik kilnojamojo ir nekilnojamojo turto draudimas gali atlyginti padarytą žalą ir sušvelninti psichologines problemas.